Ji turėjo tokį retą tarp dailininkų absoliutų spalvinį regėjimą. ‒ Iš pokalbio su menotyrininku Vladu Drėma, Vilnius, 1979 m. rugsėjis, (užrašė Marijona Danutė Čiplė).
Ištraukos iš knygos „PETRONĖLĖ GERLIKIENĖ. SIUVINĖTI KILIMAI. TAPYBA“, LTS, 2005.
Biografija, albumas.
Sudarytojai: Jurgita Gerlikaitė ir Darijus Gerlikas. Tekstas: Jurgita Gerlikaitė.
Lietuvių ir anglų kalbomis, su spalvotomis iliustracijomis.
Kietas viršelis, 26,7 x 22 cm, 156 p.: – ISBN 9986-9189-6-0
Galima įsigyti fizinę ir / arba elektroninę knygą. Maloniai prašome mums parašyti.
Į lietuvių liaudies dailę Petronėlė Gerlikienė atėjo būdama garbaus amžiaus, atėjo netikėtai ir trumpam, palikdama ne itin gausų, tačiau kaip reta autentišką kūrybinį palikimą. Spontaniška kūrybos galia, prasiveržusi paskutiniais gyvenimo metais, išsiliejusi į savitą poetiškų vizijų pasaulį, buvo tarsi likimo dovana jai pačiai ir mums visiems. Archaiška jos kūrinių tvirtybė, ramus savo vienintelės tiesos žinojimas, nepaisant jokių įsikišimų iš šalies, atskleidė reto vientisumo asmenybę, sugebėjusią pro kasdienes smulkmenas leisti prasiveržti skaidriam ir sudvasintam gyvenimo visumos vaizdiniui. Pirmapradiškai paprastos yra P. Gerlikienės kilimų ir paveikslų temos, bet pro regimybę čia prasišviečia kito, nekasdieniško ir be galo individualaus pasaulio kontūrai. Tai pati tikroji poezija, kurios esmė – kažkur už žodžių konkretumo. Žiūrėdamas į P. Gerlikienės kūrinius, nejučiom prisimeni S. Riaubą, L. Šepką ir tuos bevardžius ankstesnių epochų liaudies talentus, pro tikrovės paviršių su naivia išmintimi žvelgusius į pačią jos gilumą.
Visa, kas yra aplink mus ir mumyse pačiuose, P. Gerlikienės kūriniuose gula į vieną neišardomą sluoksnį, niekas nėra atskirtas ryškioje jos regėjimų šviesoje – medis ar paukštis čia žvelgia žmogaus akimis, gamta, kaip ir žmogus, gyvena ir miršta tik laikinai, o laiko akimirka ramiai tolsta į begalybę. Nepaprastas gyvybingumas, kurio P. Gerlikienės turėta su kaupu, išsilieja laisva, ekspresyvia ir tobula forma; joje nėra nei atsitiktinumo, nei bereikšmės detalės. Meninė nuojauta, neturėjusi smulkmeniško poreikio dailiai išglaistyti, didžiosios „visai kaip gyvas“ apgaulės, diktavo tapytojai gaivališkai stiprią, jausminio impulso valdomą spalvos ir piešinio laisvę, ryškiai atskyrusią dailininkės darbus nuo dažniausiai pasitaikančių dabartinės liaudies tapybos pavyzdžių.
Ypač stipriai impulsyvi P. Gerlikienės prigimtis prasiveržia 1977-1978 m. tapybos darbuose, jau pažymėtuose dramatiškų nuojautų šešėliais. Gyvenimo teigimas, ankstesniuose kūriniuose žavėjęs kunkuliuojančia, judria gyvybe, visa ko žydėjimu ir pilnatve („Laivas“, „Šermukšnis“, „Ąžuolas“), prisipildo aštraus, be galo ekspresyviai išreikšto tragizmo, bauginančių lemties ženklų, žvelgiančių sopulingom, nereginčiom akim („Motina“, „Sopulingoji“, „Žiūrėjimas į saulę“).
Pasaulis, kurį Petronėlė Gerlikienė regėjo savo vizijose, jau nebebus papildytas ir pratęstas, bet visada imponuos jausmo stiprumu, vidine laisve, kurioje, matyt, ir slypi tikro kūrybiškumo pradmuo.
‒ Gražina Kliaugienė, menotyrininkė.
Parodos katalogas, 1979.
Bibliografija / Bibliography
Čiplytė D., Siuvinėti kilimai ir tapyba // Kultūros barai. 1986, Nr. 2, p. 75–76.
Elekšis J., Talentui mokslo nereikia // Gimtinė. 2005. Nr. 3. p. 9.
Gasiūnienė A., Igloi i kistju // Sovietskaja Litva. 1979 05 26.
Gerlikaitė J., Petronėlė Gerlikienė: savos tiesos žinojimas // Šiaurės Atėnai. 2005 06 11.
Gerlikaitė J., Petronėlė Gerlikienė ‒ gyvenimas ir kūryba // Liaudies kultūra. 2018. Nr. 3.
Gerlikas P., Petronėlė Gerlikienė // Parodos katalogas. 2001.
Gerlikienė D., Petronėlė Gerlikienė. Tradicija šiuolaikinėje Lietuvių liaudies dailėje. Straipsnių rinkinys // Šviesa. Kaunas, 1982, p. 77–78.
Gerlikienė D., Viečnoje drevo žizni // Dekorativnoje iskustvo SSSR. 1980, Nr. 11, p. 32.
Jablonskienė A., Beraštė moteris tapo garsia tautodailininke // Respublika. 1997 12 04, p. 25.
Jablonskienė A., P. Gerlikienė – dar viena geniali žemaitė savamokslė // Respublika. Gyvenimas. 2005 01 19, p. 24.
Jankūnaitė G., Prisiminus Petronėlę Gerlikienę // Vakarinės naujienos. 1997, Nr.12, p. 8.
Kargaudienė A., Petronėlės Gerlikienės jubiliejinė paroda // Muziejininkystės biuletenis. 2001, Nr. 1.
Kargaudienė A., Šalia Petronėlės Gerlikienės gyvybės medžio // Liaudies kultūra. 2001, Nr. 3.
Kaulakytė E., Petronėlės Gerlikienės pasaulis // Draugas. Menas, literatūra, mokslas. 2005 04 16, Nr. 75, p. 4.
Kliaugienė G., Ir tai yra gražu iš tikrųjų // Kultūros barai. 1979, Nr. 2, p. 36–37.
Kliaugienė G., Petronėlė Gerlikienė // Parodos katalogas. 1979.
Kuodienė M., Petronėlei Gerlikienei – 100. Jubiliejinė kūrybos paroda // Lankstinukas. Lietuvos dailės muziejus. 2005.
Kuodienė M., Petronėlei Gerlikienei – 100. Jubiliejinė kūrybos paroda // Parodos katalogas. Lietuvos dailės muziejus. 2005.
Meškelevičienė L., Petronėlės Gerlikienės darbai Olandijoje // Muziejininkystės biuletenis. 2000, Nr. 4, p. 42.
Petronėlė Gerlikienė: siuvinėti kilimai, tapyba. Biografija, albumas (sud. Jurgita Gerlikaitė, Darijus Gerlikas) – Vilnius: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, 2005. – 154 p.: iliustr. – ISBN 9986-9189-6-0
Petronėlė Gerlikienė // World Encyclopaedia of Naive Art, 1984, p. 267, 289.
Shkarovskaya N., Gerlikiene Petronele // World Encyclopaedia of Naive Art. 1985, p. 267, 289.
Skromanienė D., Petronėlė Gerlikienė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2004, t. 6, p. 589–599.
Stankevičienė K., Kitoks žvilgsnis // 7 meno dienos. 2004 11 19, p. 1, 8.
Žižiūnas A., Močiutės ir jos vaikaitės kūryba // XXI amžius. 2005 03 02.
She had an absolute sense of colour that is so rare among visual artists. – From a conversation with an art critic Vladas Drėma, Vilnius, September 1979, (recorded by Marijona Danutė Čiplė).
Excerpts from the book “PETRONĖLĖ GERLIKIENĖ. TAPESTRIES. PAINTING”. LTS, 2005.
Biography, album.
Compilers: Jurgita Gerlikaitė & Darijus Gerlikas. Text: Jurgita Gerlikaitė.
Hardcover, in English and Lithuanian, 156 p.: illustr. – ISBN 9986-9189-6-0
Available for purchase as hard copy and e-book. Please contact us for more information.
Petronėlė Gerlikienė entered Lithuanian art at quite a venerable age. Her appearance in the world of art was rather unexpected, and the stay – brief. Nevertheless, she left a small but exceptionally authentic creative heritage. The spontaneous artistic power that manifested itself in the last years of her life and eventually transformed into an individual world of poetic visions was a gift of destiny for her as well as all of us. The archaic strength of her work and the serene assuredness of her single truth, revealed a personality of a rare unanimity that, regardless of any hindrances from the side, managed to let the clear and spiritualized image of life’s wholeness break through the commonplace. The themes of P. Gerlikienė’s tapestries and paintings appear basic and simple; however, through the self-evident there emerges the outline of an extremely individual and imaginative world. It is real poetry, the essence of which is beyond the exactness of words. When looking at P. Gerlikienė’s works one unconsciously remembers S. Riauba, L. Šepka, and those nameless talents of former epochs able to look through the surface of reality into its very depth with ingenuous wisdom.
In P. Gerlikienė’s works everything around and within us unites in one indissoluble layer. Nothing is separate in the bright light of her visions – trees and birds have human eyes, nature as well as humans lives and dies only temporarily, and the moment of time quietly recedes into infinity. The artist’s extraordinary vitality is expressed in a free, expressive, and perfect way. There are neither coincidences nor unimportant details in P. Gerlikienė’s works. The painter’s artistic flair, free of the meticulous need of perfection and the great deceit of trying-to-make-it-look-like-it’s-real, provided her with the elemental strength, and the freedom of colour and drawing controlled by a sensual impulse. The latter qualities distinguished Petronėlė Gerlikienė’s work from the common paradigms of modern folk painting.
Petronėlė Gerlikienė’s impulsive nature manifested itself most vigorously in her paintings in 1977-78 when her works became marked by shadows of apprehension. The celebration of life pulsating from her early works that had fascinated with its effervescent energy, omnipresent flourishing and abundance (“A Ship”, “A Rowan”, “An Oak tree”), now became filled with intense but extremely powerfully expressed tragedy and frightening omens whose unseeing eyes were full of sorrow (“A Mother”, “The Sorrowful One”, “Looking at the Sun”).
The world that Petronėlė Gerlikienė saw in her visions will not be added to or continued, but its strength of emotion and inner freedom – the core of true creativity – will never cease to appeal to us.
– Gražina Kliaugienė, Art Critic. Exhibition Catalogue, 1979.